krietnus

krietnùs, -ì adj. (4) 1. Mžk žr. krietnas: Toks didelis, krietnùs vyras Skd.

kriẽtniai adv.: Tikšt man į valgomąją! Krietniai paglostė, bestija! rš. Krietniai kirto sprandan Brž.

2. prk. doras: Jis ščyras, krietnùs, anė kibirkštėlės nepaims Lnkv. Tai nekrietnì merga: su vyrais užsiima Lnkv.